Civilizacinė Lietuva | Post Scriptum

Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai. Civilizacinė Lietuva

DATA: Regionų Europa ir valstybinis tautiškumas Regioniškumo tapatybė yra vienas iš trijų identifikuotų lietuviškojo europietiškumo modelių1.

Euròpos istòrija Europos sąvoka Europa niekada nesudarė vieno politinio ar kultūrinio vieneto, kuris apimtų ją visą, bet jos valstybių geografinės padėties, religijos, kultūros, politinių idėjų, ūkio bei technikos raidos sąveika, valstybių jūrinė ekspansija ir gebėjimas asimiliuoti spartino savitą regiono istorinę raidą. Senovės Graikijoje, Homero ir Hesiodo kūriniuose, Europos sąvoka, kuri įvardijo geopolitinį vienetą, ilgainiui tapo Vakarų sinonimu. Ją visuotinai imta vartoti viduriniais amžiais, 15—16 a. Europos sąvokos ribos kito kartu su pasaulio suskirstymu jau senovės Graikijoje ir Romoje ji laikyta atskira nuo Azijos ir Afrikos pasaulio dalimi. Europoje įsitvirtinusios krikščionybės sklaida plėtė Vakarų kultūrines ir politines sienas iki Europos geografinių ribų, rytuose — iki islamo ir stačiatikybės įtakos sferos.

Šioje tapatybėje suvereni valstybė yra pagrindinis tautos gerovės garantas. Siekiant užtikrinti šią gerovę bei stiprinti Lietuvos valstybingumą, būtina paisyti geopolitinės valstybės padėties, skatinančios sudaryti ir palaikyti įvairias suverenumą garantuojančias regionines sąjungas. Kita vertus, pati Europa suprantama kaip išskirtinis regionas, turintis ilgą valstybių bendrabūvio istoriją, o šiuo metu jai priklausančių valstybių susitarimai turi užtikrinti taiką ir saugumą.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija | Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (II)

Dabartinė ES Lietuvai reiškia darinį, kurio pagrindai buvo padėti dar prieš Lietuvai į ją įsijungiant. Kita vertus, ES kaip saugumo siekianti sąjunga Lietuvos valstybingumui yra ypač svarbi dėl pastovumo, vertybių bei keliamų tikslų. Stojimas į ES šiuo požiūriu reikštų tam tikro valstybės patikimumo slenksčio peržengimą.

eurųpos tarpininkas rytų eurųpai viskas, ką reikia žinoti apie bitkoinus

Lietuviškoji tapatybė šiame lietuviškosios tapatybės modelyje numano politinę tautą, kuri kiekvienoje epochoje sukuria savitą valstybės pavidalą. Jos tapatybės pagrindas yra valstybės idėja, grįsta tam tikromis pilietinėmis bendruomeninėmis vertybėmis, kurias verta branginti, dėl jų kovoti ir jas ginti.

Iš B. Obamos lūpų - Rytų Europai svarbus pareiškimas(pokalbis studijoje)

Europa šioje kultūrinėje-pilietinėje tautos savivokoje svarbi kaip turinti ilgą pilietiškumo tradiciją, sukūrusi geros valstybės modelių. Vis dėlto nepamirštama, kad ir Lietuva turi savą pilietiškumo tradiciją, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai valstybinė tauta kūrė pagal savo būdą ir patirtį.

Todėl geroji Lietuvos valstybingumo praktika, kurios pavyzdžių galima aptikti praeityje, yra ne mažiau svarbi atrama plėtojant dabartinę valstybę ir jos praktikas nei gerieji dabartinės Vakarų Europos pavyzdžiai. Vytautas Didysis tarp Rytų ir Vakarų Ryškiausią šio santykio su Europa pavidalą aptinkame Vytauto Didžiojo įvaizdyje ar kulte, koks jis buvo suformuotas tarpukario Lietuvoje minint jo mirties metų sukaktį metais2.

eurųpos tarpininkas rytų eurųpai užsidirbti pinigų pone internete

Čia nesigilinsime į tai, kiek tas Vytauto Didžiojo įvaizdis atitiko istorinę asmenybę ar kokiame istoriniame kontekste jis buvo įtaisytas. Daug svarbesni yra pabrėžiamieji Vytauto bruožai, kurie buvo aktualūs bei leido išreikšti tam tikrus tapatybės lūkesčius. Gausiuose mirties sukakčiai paminėti skirtuose leidiniuose bei Vytauto laikų įvykių ir jo biografijos atpasakojimuose pabrėžiami kunigaikščio nuopelnai.

Vytauto asmenybės veiklos perspektyvoje karalius Mindaugas težengęs vieną žingsnį, mėginęs Lietuvą apkrikštyti pagal lotyniškąsias apeigas.

Tačiau vėliau nuo lotyniškosios krikščionybės buvo ne kartą atsimetama į pagonybę arba pereinama į bizantinį tikėjimą. Vytautas galutinai užbaigęs šį Lietuvos svyravimą tarp Europos ir Rytų eurųpos tarpininkas rytų eurųpai atgręžęs Lietuvą į Vakarus. Europa eurųpos tarpininkas rytų eurųpai autentiškąją lietuviškąją tapatybę griaunanti priešiška jėga, o kultūrinis ir civilizacinis krikščioniškąja prasme eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, kuris ne paneigia, o turtina tapatybę.

Vytauto atliktas Lietuvos atgręžimas į Pasirinkimo top 10 vertintinas kaip identifikuotas civilizacinis lūžis, kai Lietuva peržengia Europos slenkstį.

Politine prasme Vytautas vaizduojamas kaip sumanus valdovas, lygus kitiems valdovams Vakaruose bei kaip pranašesnis įtvirtinantis savo dominavimą Rytuose.

Vytauto asmenyje tarsi atsispindi vakarietiškosios civilizacijos pranašumas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai rytietiškąją. Vytautas veikęs kaip lygus tarp lygių, gebėjęs kelti sąlygas kitiems Europos vadovams, oriai bendravęs su popiežiumi ir nenusileidęs dalykuose, kurie lietę Lietuvos interesus Pabrėžiamas jo politinio veikimo mastas, aprėptis bei didybė.

Rytuose Vytautas įtvirtina dominavimą bei užsitikrina Lietuvai geopolitinį stabilumą. Antai Konstantinopolio imperatoriui paprašius pagalbos prieš turkus ir Vytautui jiems pagrasius, šie nurimę Reikšmingas Europai jis buvęs dar ir todėl, kad sulaikęs totorių įsiveržimus Tarpukario Lietuvoje kurtą Vytauto Didžiojo vaizdinį paaiškina anuomet populiarios Stasio Šalkauskio idėjos apie rytietišką ir vakarietišką lietuviškosios tapatybės pradus.

KULTŪROS TEKSTŲ BAZĖ

Kultūriniuose ano meto aptarimuose kultūros plėtros tikslai buvo eurųpos tarpininkas rytų eurųpai siejami su tuo, kas vadinta tautos dvasios potencialu. Todėl Šalkauskio apmąstymuose Lietuvos tautinei kultūrai keliamas uždavinys yra Vakarų ir Rytų, germanų taip pat — ir lenkų ir slavų, kultūrų ar civilizacijų sintezė.

Tai yra galima, nes pačios tautos savasties esama dviejų šaltinių: rytietiško, pasireiškiančio instinktų, jausmų, vaizduotės stiprumu, polinkiu į estetiką, ir vakarietiško, pasireiškiančio per laisvę, aktyvumą, protą, valią, gėrio ir blogio, idealo ir tikrovės skirtumą Vytautas tarpukariu ir vaizduotas is kaip politikas, savo veikloje realizavęs šią skirtingų pradų sintezę.

Jis įvedė pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų, taip tapo pripažintu lyderiu vienoje ir kitoje pusėje bei garantavo gerovę Lietuvai. Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčių sujungimas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kaip jo nerealizuotas projektas. Jis kultūriškai dvasinėje plotmėje irgi atspindi sintezės idėją. Vytautas veikla nebuvusi patenkinti jo kaip valdovo ambicijas. Jis viską daręs gindamas Lietuvos interesus, siekdamas stiprinti jos valstybingumą ir suverenitetą, pagal esamą geopolitinę situaciją kurdamas saugią ir palankią aplinką Lietuvai vystytis.

Tai idėja, ypač aktuali tarpukario savivokai. Ji netiesiogiai atskleidžia, kad Vytautas nutiesęs kitoniškus kelius į Europą: ne per Lenkiją, o surastu savitu ir savarankišku keliu.

Naršymo meniu

Gebančiam kaip lygiam kalbėtis su Europos lyderiais Vytautui nebereikia lenkiškųjų giminaičių tarpininkavimo. Šia prasme Lenkija praranda išskirtinę Lietuvai politinę bei kultūrinę svarbą, likdama viena valstybių, su kuriomis reikia derėtis dėl Lietuvos interesų.

Europietiškumas šioje perspektyvoje yra civilizacinis laukas, kuriame lietuviškumas gali pilnai skleistis, drauge išlaikydamas savitumą. Vytauto veiklos vaizdinyje jo gebėjimas tartis ar kovoti, blaiviai vertinti Lietuvą supančią politinę aplinką, sudaryti įvairiausio pobūdžio regionines taikos sąjungas ir susitarimus ar kitais būdais užtikrinti Lietuvos saugumą yra labai svarbus.

Tačiau jo užmojis siekia daugiau nei vien sąjungos, sudaromos idant Lietuva kaip maža valstybė išliktų. Vytautas simbolizuoja Lietuvos politinius gebėjimus būti greta kitų Europos tautų, savitai veikiant įsitvirtinti Europoje, tapti krikščioniškų politinių bendrijų klubo nare.

Geopolitinis saugumas ir suverenumas Toks Vytauto Didžiojo vaizdinys leidžia atskleisti savitą lietuviškosios savivokos tipą, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai grįstas realistiniu valstybės geopolitinės padėties vertinimu bei yra vedamas rūpesčio dėl valstybės išlikimo. Net jei tokio tikslo galutinai pajungti tautas ir būta nors jis nebuvo realizuotasdarinys, apie kurį kalbame, daug labiau primena realizuotą saugumą garantuojančią sąjungą.

Tiesa, iš jos galėjo kilti imperija, tačiau ji galėjo ir susilpnėti bei irti, kas iš tiesų ir įvyko. Lietuvos geopolitinė padėtis Vytauto laikais, tarpukariu bei šiandien lemia, kad susiduriama su panašiomis problemomis, kylančiomis dėl buvimo tarp Rytų ir Vakarų.

Valdovo Vytauto, valdančio dideles teritorijas ir darančio įtaką visos Europos politiniams procesams, vaizdinys tarpukario Lietuvoje buvo idealas, atsveriantis realią situaciją: maža Lietuva daug labiau yra veikiama išorės ir geopolitinių veiksnių nei pati juos gali veikti.

Šią situaciją Šalkauskis m. Juo labiau eurųpos tarpininkas rytų eurųpai ir Europa anuomet toli gražu nepriminė į taiką orientuotos sąjungos, buvo aiškiai jaučiamas nestabilumas ir krizė. Tarpukario geopolitiniuose mąstymuose buvo plėtojamos įvairios Lietuvai saugumą bei ilgalaikį suverenumą garantuojančių lygiaverčių sąjungų idėjos. Šių sąjungų vaizdinius grindžianti mintis buvo sutelkti panašius geopolitinius klausimus keliančias šalis, taip sustiprinant jų saugumą Rytų ir Vakarų atžvilgiu.

Lietuvos geopolitinė situacija lemia, kad valstybės saugumo problema išliks visuomet aktuali.

  1. - Раз у человека в паспорте был наш номер, то скорее всего он наш клиент.

Kita vertus, klausimas apie saugumą negali būti atsietas nuo klausimo apie valstybės suverenumą. Pastarasis yra pagrindas kelti saugumo klausimą, o ne atvirkščiai. Sovietmečio patirtis aiškiai liudija, prie kokių vertinimų gali nuvesti požiūris, kai suverenumas pajungiamas saugumui.

  • Rytų Europa – Vikipedija
  • Civilizacinė Lietuva | Post Scriptum
  • Сьюзан ничего не ответила.

  • Europos istorija
  • Noriu užsidirbti pinigų iš interneto
  • Убийство азиата сегодня утром.

SSRS skelbėsi garantuojanti saugumą ir taiką. Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos komunistų buvo nuosekliai aiškinamas kaip didesnio saugumo Lietuvai garantas. Kaip m. Nepaisant variantai s peraiškinimų, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai vidinis saugumas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai remtas valstybių suverenumu: jos buvo administraciniai, bet ne politiniai vienetai.

Idėja apie suverenų politiškumą buvo trinama pasitelkiant ir plėtojant tautos be valstybės ar grynai etninės tautos vaizdinius. Lietuvos politinio valstybingumo istorijoje buvimas Sovietų Sąjungoje reiškia suverenaus valstybingumo tradicijos pertrūkį. Buvimas sąjungose kaip suverenumo garantas buvo eurųpos tarpininkas rytų eurųpai noru bei realybe tapusiu stojimu į ES, NATO, kitas organizacijas. Ir šiandien saugumo klausimų tyrėjai mato, jog į ES įstojusiai Lietuvai naudinga aktyviai dalyvauti ir kitose sąjungose.

Saugumo ir suverenumo klausimai yra taip glaudžiai susiję, jog priklausymas bet kuriai į saugumą nukreiptai sąjungai kels klausimą apie tai, ar jai priklausančios valstybės yra suverenios bei skatins ieškoti suverenumo apibrėžčių.

Rytų Europa

Vis dėlto, kaip bus aptarta toliau, atsakymus į suvereniteto klausimą galima rasti pirmiausia valstybės pilietinėje tapatybėje. Suvereniteto klausimas kyla ir kils dabartinėje Lietuvoje, kadangi geopolitinės sąjungos, į kurias Lietuva įsijungia, yra vienaip ar kitaip susijusios su viena pagrindine jas orientuojančia sąjunga — ES. Ši situacija iš esmės skiriasi nuo tarpukario situacijos, kai Europa buvo labiau kultūrinis nei politinis orientyras.

Saugumo perspektyvoje ES yra sąjunga, kurią atradome jau sukurtą.

Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas apskaičiavo, kad Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Geografiškai aišku, kur prasideda ir baigiasi Europa, ir kur yra Lietuva. Civilizacinės paieškos — sudėtingesnės.

Šia prasme tarpukario Lietuvos kurtą Vytauto Didžiojo laikų geopolitinį įvaizdį bei Vytauto santykį su Europa daug labiau atitinka dabartinė nei tarpukario Lietuva. Europa šioje lietuviškumo savivokoje eurųpos tarpininkas rytų eurųpai yra valstybių politinė sąjunga, besiremianti tam tikra politiškumo tradicija ir praktika. Prisijungti prie Europos politinės sąjungos reiškia perimti europinę politinę tradiciją, europines veikimo taisykles ir politiškumo vertybes kaip savo politiškumo tapatybę.

  • Kiekviena galimybė užsidirbti pinigų

Bendradarbiavimą, o ne karą garantuojanti sąjunga kartu reiškia, jog toks politiškumas pastatytas ant kultūriškai gerų vertybinių pamatų. Šie pamatai Vytauto europietiškumo atveju yra krikščioniški. Todėl ir politiškumas, kurį perima Vytauto valstybė, yra krikščioniškas politiškumas, atsiskleidžiantis kaip pranašesnis už pagonišką, jau išsėmusį savo politines galimybes. Lietuvių tauta, kūrusi savo valstybingumo tradiciją, tampa krikščionių tauta, į savąjį politiškumą integruodama europietiškąjį.

Santykyje su dabartine ES lietuvių tauta tampa europinio pavidalo demokratine tauta.

Civilizacinė Lietuva

Žvelgiant ne vien iš geopolitinės ar geografinės, bet ir iš tapatybės perspektyvos, pagal keltus tikslus bei istoriškai pasireiškusias pastangas rasti sąjungininkų, Lietuvą galima priskirti keliems regionams vienu metu.

Tai — trijų Baltijos valstybių regionas; Šiaurės šalių, įskaitant ir tris Baltijos valstybes, regionas; vadinamasis LDK eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, išplėstas apimant posovietines valstybes, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją ir kitas; Vidurio Europos regionas bei specifinis Lenkijos ir Lietuvos regionas — dėl bendros istorijos. Visi šie regionai vienu ar kitu pavidalu atsispindėjo posovietinėse Lietuvos politinėse kultūrinėse vizijose ir veiksmuose. Jei susiklostytų kitos geopolitinės aplinkybės ir ES nebūtų tapusi tokiu svarbiu regiono traukos centru, veikiausiai visai kitą prasmę įgautų ir kitų galimų sąjungų radimasis bei kryptys.

Vėlesnis savęs eurųpos tarpininkas rytų eurųpai posovietinei erdvei atliepia pastangas pačiai tapti tiltu šioms šalims gręžiantis ir judant į Europą.

Sovietmečio pabaigoje jų patirtis bei verslo brokeris stavropolis pernelyg skyrėsi, kad galėtų tapti artimiausiomis partnerėmis ieškant bendrų tiltų į Europą.

Lietuva šiose są­jungose užima vieną iš trijų galimų vaidmenų: kaip ieškanti tilto į Europą, kaip einanti juo, ar kaip kitiems esanti tiltas į Europą.

augimo prekyba pinigai nulis kaip užsidirbti pinigų

Baltijos šalių regioninė vienybė formavosi dar Lietuvai priklausant SSRS bei reiškėsi siekiu ištrūkti iš šios sąjungos, tai yra drauge ieškoti tiltų į Europą.

Buvo aiškiai suprantama, kad trims tai gali pavykti lengviau nei vienam. Pasiekus šį tikslą, ar net dar tik judant iki jo, buvo iškeltas kitas — įstoti į Europos Sąjungą. Jau Baltijos kelyje buvo reiškiama idėja dėl krypties Europos link. Ji buvo išreikšta ir lakiame m. Būta idėjos ir apie trijų Baltijos šalių federaciją, numatančią bendrą užsienio politiką, prie kurios ilgainiui prisijungtų ir Kaliningrado sritis.