Naršymo meniu

Pirmieji variantai. Lietuvių kalba – Vikipedija

Senosios lietuvių raštijos atsiradimas susijęs su krikščionybės veržimusi į Lietuvą ir tuometes lietuviškąsias žemes.

Lietuviškai rašyti tiksliau, versti mėgino svetimtaučiai misionieriai — vokiečių, lenkų vienuoliai pranciškonai, kunigai nuo XV pirmieji variantai. Žymusis lietuvių kalbos istorikas profesorius Zigmas Zinkevičius mano, kad pagrindinės krikščionių maldos galėjo būti išverstos jau XIV a.

Kaiten – Vikipedija

Šį spėjimą jis grindžia archajiška kai kurių poterių dalių, maldų forma. Kodėl gi mūsų raštija tokia vėlyva? O gal būta ir ikikrikščioniškųjų lietuviškų tekstų? XIX a. Tačiau jų paieškos rezultatai buvo bevaisiai.

Lietuvių kalba

Paslaptingi ženklai ant pirmieji variantai ar kitų daiktų veikiausiai buvo tam tikri pirmieji variantai įsiminimo ženklai nuosavybei pažymėti, daiktams, laikui skaičiuotio kronikų pateikti duomenys — netikslūs ir nepatikimi.

Antai kokia kalba iš tiesų užrašytas Kęstučio priesaikos tekstas XIV a. Gal lietuviškai pirmieji variantai kronikininkas neatpažįstamai iškraipė lietuviškus žodžius, o gal čia visai ne lietuvių kalba? Šį populiarų pseudomokslą keliose knygelėse kritiškai įvertino Zinkevičius žr.

Kodėl pagonys lietuviai nekūrė raštijos, atsakymo ieškoti reikėtų mūsų šalies istorijoje ir to meto tradicijose. Oficiali Europos rašto kalba ilgą laiką buvo lotynų kalba. Taigi mūsų šalies valdovai taikėsi prie Europos madų, be to, savo valstybės dokumentams pasirinko rašto tradiciją jau turinčią kanceliarinę rytų slavų kalbą kartais vadinamą rutėnų ar rusėnų kalbakuri buvo paplitusi dalyje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių.

Kaip rodo kitų kalbų raštijos istorija, būtent valstybės kanceliarija yra pagrindinis raštijos tradicijos formuotojas. Tad mūsų valstybės pasirinkimas ugdė ne lietuvių pirmieji variantai. Lietuvių kalbos prestižo stoka pirmieji variantai ir tai, kad nuo XVII a.

būdas užsidirbti pinigų neinvestuojant pamm sąskaita viskas, ką reikia žinoti

Rašomosios kalbos variantai. Taigi lietuvių raštijos daigai radosi krikščioniškoje terpėje. XVI a. Vėliau, nuo XVI a.

  1. Kaip savo atžalą pavadins M.
  2. Drauge su latviųprūsųjotvingių ir kitomis baltų kalbomislietuvių kalba kilusi ir baltų prokalbės.
  3. Сьюзан представила себе, что пришлось пережить коммандеру, - весь этот груз бесконечного ожидания, бесконечные часы, бесконечные встречи.

Tai susiję su Reformacijos sąjūdžiu: protestantiškoji Prūsija, buvusi kryžiuočių valstybė, siekė laimėti kuo daugiau šalininkų ir plėsti savo valdas. Tam labai tiko knygos vietinėmis kalbomis. Be to, įtvirtinti religijoje gimtąsias kalbas skatino ir pati protestantizmo idėja.

Paradoksalu, bet Rytų Prūsijoje, kurią valdė vokiečiai, lietuvių raštijos formavimasis buvo intensyvesnis ir vientisesnis.

Būtent čia XVI a. Tekstų rengimu rūpintasi kolektyviai: sudaromos įvairios komisijos iš gerai kalbą mokančių kunigų, kurie redaguodavo tekstus, vienodindavo jų kalbą. Tai lėmė ne tik protestantizmas, ne tik asmeninis kunigaikščio Albrechto ir vėlesnių valdovų rūpinimasis, finansinis rėmimas, bet ir palyginti nedidelis tarminis lietuvių kalbos susiskaidymas Mažojoje Lietuvoje vyravo vakarų aukštaičių kauniškių patarmė — vadinasi, Prūsijos valdžiai nereikėjo spręsti, kokia lietuvių tarme rašyti tekstus.

LDK teritorijoje, kur vyravo katalikybė, lietuviškų tekstų kūrimosi ir rašomosios kalbos normalizacijos procesas buvo žymiai lėtesnis, chaotiškesnis.

Jį labiausiai skatino katalikų pirmieji variantai su protestantais, o LDK valdovų suinteresuotumo, finansinės paramos nebuvo. Tai buvo pirmieji variantai pavienių žmonių kunigų, vyskupų iniciatyva.

Kaip savo atžalą pavadins M. Markle ir princas Harry: paaiškėjo pirmieji variantai

Be to, ir lietuvių gyvenamos teritorijos tarminė diferenciacija buvo labai ryški, taigi rašomosios kalbos pagrindas negalėjo taip paprastai ir lengvai susiformuoti kaip Rytų Prūsijoje.

Didžiausią įtaką lietuviškiems tekstams rastis čia turėjo du religiniai-administraciniai Lietuvos centrai: Vilniaus vyskupija ir Žemaičių vyskupija Žemaičių kunigaikštystė.

kaip investuoti į bitcoin kainą kur ir kaip užsidirbti pinigų bitkoinuose

Šiuose centruose vyravusios patarmės — rytų aukštaičių ir vakarų aukštaičių šiauliškių ar vidurio aukštaičių — lėmė du lietuvių rašomosios kalbos variantus.

Vilniaus vyskupijoje, sostinėje, rašyta rytiniuo Žemaičių vyskupijoje — viduriniu variantu. Lietuvos lietuviškų knygų, rankraščių priklausymą vienam ar kitam rašomosios kalbos variantui galima lengvai nustatyti iš fonetinių kalbos ypatybių.

Vidurinio varianto bruožai gana artimi mūsų dabartinei bendrinei kalbai, tačiau skiriasi pirmieji variantai l tarimu prieš tam tikrus balsius ir pirmieji variantai grafiniu žymėjimu. Garsas l prieš balsius e, ė, ei, ę buvo tartas kietai, ir žymėtas lenkiška raide ł, pavyzdžiui, žodis lėkė buvo rašomas łeke.

Ji rėmėsi daugiausia Vilniaus miesto šnekamąja kalba ir Vilniaus apylinkių šnektomis.

Be to, nosiniai pirmieji variantai ą, ę, į, ų buvo tariami su nosiniu pirmieji variantai, taigi skambėjo panašiai kaip an ar on, en, in, un, nors tam tikrais niuansais nuo mums dabar įprastų dvigarsių skyrėsi. Tekstuose dažniausiai buvo žymimi nosiniai ą, ę į, ų — rečiautik vietoj raidės lankelio buvo dedamas brūkšnelis: a̷, e̷, i̷, u̷.

Rytinio varianto garsas l prieš nurodytus balsius taip pat buvo kietas ir buvo žymimas tokia pat perbraukta raide ł. Vietoj nosinių buvo ilgieji balsiai, tačiau jie su dabartinės bendrinės kalbos balsiais sutapo tik iš dalies — ą, ų virto ū, o ę, į — pirmieji variantai y ī. Tekstuose jie dažniausiai žymėti tiesiog i ir u, pavyzdžiui, musto, t. Rytų Prūsijoje susikūrusi rašomoji kalba sekant minėtais Lietuvos variantais vadinama vakariniu variantu.

kaip užsidirbti pinigų iškart ir daug

Savo bruožais ji yra artimiausia mūsų dabartinei bendrinei kalbai, fonetikos požiūriu skiriasi tik realiais nosiniais balsiais, kurie žymėti brūkšneliais vietoj dabartinių lankelių. Jie skyrėsi ne tik savo fonetika, bet ir tam tikrais kitais kalbos bruožais — pirmieji variantai, sintakse, leksika. Tačiau lyginant su fonetiniais skirtumais jie buvo ne pirmieji variantai reikšmingi.

Štai rytiniame ir viduriniame variante buvo įdomios pirmieji variantai esamojo laiko formos rodžia, t. Rytinis variantas turėjo specifinį jungtuką adunt, t. Vakarinis variantas nuo kitų dviejų labiau skyrėsi ir savo leksika, žodynu.

Konsultacijų bankas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Antai mažiausios vertės monetos Mažojoje Lietuvoje buvo vadintos juodikiais, o viduriniame variante — pinigėliais; trobesys javams krauti, laikyti vakariniame variante vadintas žodžiu skūnia ar skūnė, o viduriniame ir rytiniame — kluonas, klojimas. Specifinių leksikos bruožų turėjo kiekvienas variantas, pavyzdžiui, rytiniame variante skaistykla neretai vadinta įdomiu žodžiu paskunda, t.

Kad tam tikras rašomosios kalbos varianto normas to meto raštų kūrėjai suvokė sąmoningai, rodo XVII a. Saliamono Slavočinskio giesmyno kalba. Giesmes Slavočinskis vertė, kūrė gimtąja pietų žemaičių pirmieji variantai. Vėliau pats autorius ar kitas žmogus jų kalbą specialiai perdirbo pagal vidurinio varianto bruožus, suaukštaitino, nepaisydamas giesmių rimo.

Lietuvių kalba – Vikipedija

Žinoma, kai kas liko nepastebėta, prasprūdo pro aukštaitintojo akis. Lietuvoje tekstai buvo rašomi vidurio variantu vadinamąja tradicine bažnytinių tekstų kalbao nuo antrosios amžiaus pusės ir ypač XIX a. Ypač daug būta žemaitiškų tekstų. Mažojoje Lietuvoje buvo rašoma pagal vakarinio varianto normas. Tai buvo kalba, kuri specifiškai išsiskyrė net ir susiformavus mūsų bendrinei kalbai XIX a.

Visos minėto amžiaus lietuviškos knygos buvo spausdintos lotyniškuoju gotikiniu stiliumi. Tai vėlyvi gotikiniai šriftai — švabacheris švabachas ir fraktūra. Tuo metu jie buvo paplitę Vokietijoje, Prancūzijoje, Vidurio Europoje. Gotikiniais šriftais pirmieji variantai XX a. Jei nepaisytume opciono tipo sutartys stiliaus, senųjų lietuviškų tekstų raidės buvo iš esmės tokios pat kaip ir dabar.

Kaip ir daugelio Europos kalbų, mūsų raidyno pagrindas buvo ir yra lotynų kalbos alfabetas. Šiuo požiūriu lietuvių raštija tarsi pasidalijo į dvi dalis — Lietuvos ir Mažosios Lietuvos tekstus. Lietuvos tekstų kūrėjai dažniausiai rėmėsi lenkų rašybos tradicija a̷, e̷, sz, ś, ż, ż, ć, cz, pirmieji variantai minkštumo žymėjimas su minkštumo ženklu io Mažosios Lietuvos — ir vokiečių, ir lenkų rašybos tradicija sch, a̷, e̷, sz, ś, ż, ż, ć, cz.

Tiesa, tiek Lietuvos, tiek Mažosios Lietuvos veikėjai neretai sekė ir klasikinių kalbų rašmenimis, ir ypač tolesnės, bet tuo metu įtakingos čekų husitų rašybos naujovėmis jos, beje, veikė ir lenkų rašybą.

Antai Martynas MažvydasMažosios Lietuvos tekstų kūrėjas, tačiau prieš tai gyvenęs ir mokęs Vilniuje, dvibalsiui uo žymėti pritaikė čekiškąją dviaukštę ů. Ji Rytų Prūsijos lietuviškose knygose gyvavo iki XX a.

Kaip savo atžalą pavadins M. Markle ir princas Harry: paaiškėjo pirmieji variantai

Pirmieji variantai, ir dabartinėje abėcėlėje turime čekiškų raidžių — tai š, ž ir č, mūsų knygose jos imtos vartoti tik XIX a. Dar vienas neįprastas kelių senųjų mūsų tekstų bruožas yra kirčio ženklai — dažniausiai jais žymėta žodžių kirčio vieta.

Kaiten I, gamintas ir naudotas variantas Periskopas Kaiten jap. Pirmieji pirmieji variantai teoriškai leido torpedos pilotui paskutiniu momentu prieš susidūrimą su puolamu laivu ją palikti. Labai abejotina, ar tai buvo praktiškai įmanoma, ir nėra jokių duomenų, jog kas nors kada būtų tai mėginęs. Vėlesniuose, mūšyje naudotuose variantuose to išėjimo nebebuvo.

Tekstai buvo kirčiuojami dėl praktinių sumetimų — svetimkalbiams kunigams šitaip pirmieji variantai palengvinti pamokslų ar kitų religinių tekstų viešą skaitymą. Jie, kaip ir dabartinis mūsų vietininkas, yra susidarę prie tam tikro linksnio žodžio formos priaugus dalelytei n ap i ar en.

Šie vietininkai, kurie vadinami pirmieji variantai, dabartinėje kalboje vartojami labai retai, dažniau pasitaiko tik tokios formos kaip mokyklon, darban.

Seniesiems mūsų tekstams būdinga ir skolinių, kalkių gausa.