Rudens spalvos ir nuotaikų bei orų nepastovumas

Nepastovumas ir laikas. Ar ketinate marginti kiaušinius?

Spausdinti Rudens spalvos ir nuotaikų bei orų nepastovumas Shutterstock nuotr. Rugsėjis, spalis, lapkritis Trys žemės brandos mėnesiai, bene patys turtingiausi gamtos spalvomis, patys nepastoviausi savo orais ir nuotaikomis, patys sodriausi svarių emocijų gausa. Ruduo — tai metas, kuomet žemė tampa panaši į pavargusią keistą moterį, kuri, prieš nusirenginėdama miegui, ima dažytis.

  • Taigi  tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
  • Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

Nepaaiškinamai, kaip galite užsidirbti pinigų savo verslui, spalvingai skaudžiai ji dažo save be jokios priežasties, be jokio veidrodžio, be saiko ir be stebėtojo akies. Bežiūrint į vienadienes auksines klevų puošmenas, į voratinklių sietynus, į ūkuose skendinčius rusvaplaukius krūmokšnius, darosi graudu.

Taigi jau gruodžio mėnesį Indrę pamatysime TV3 televizijos eteryje. Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Indrė Kavaliauskaitė išbando visus šansus. Būsi viena iš projekto vedėjų, ar jau jauti šiokį tokį jauduliuką?

Kodėl šitas grožis nepastovumas ir laikas vienkartinis, toks neryžtingas, toks abejojantis: dar pabūti ar jau nebebūti Pūstelėjo vėjas ir Dienos stebimas klevas tarsi kandžiai kyštelėjęs liežuvį, begėdiškai apsinuogino, akimirksniu išsinerdamas iš dailaus ugninio drabužio. Ale, keista, saulė šviečia, o toks vėjas.! Ankščiau taip nebūdavo Jeigu saulė, tai — ramu, o, jei apsiniaukę, tai — vėjas.

Diskusija „Gyventi perkaitusiame pasaulyje”

Dabar viskas susimaišė, nesuprasi, nė, kaip rengtis! Vajezau, tą kijoską nupūs! Pats dar jaunas, neprisimeni Ankščiau taip nebūdavo.

lygos dizaino prekyba

Ankščiau ir lapų šitų nebūdavo! Anksčiau lapus šluodavo, tvarka buvo Vajezau, kokios dulkės!

nepastovumas ir laikas

Stamboka moteriškė, tamsiai žalia striuke su sugedusiu užtrauktuku, sėdėjo gerokai prasižergusi, apglėbusi kojomis languotą krepšį su ratukais. Nepastovumas ir laikas judesiais jo trumpas riebus kaklas tai išnirdavo iš tamsiai žalios striukės, tai vėl sugrįždavo atgal į apykaklę.

Negirdinčiam jo grotuvo skleidžiamų garsų iš šalies galėjo atrodyti, kad šį apkūnų vaikinuką kankina nepaaiškinami traukuliai. Nesulaukusi pritarimo savo teiginiams apie gamtos kataklizmas, moteriškė atsigrįžo į jaunuolį ir ėmė smalsiai apžiūrinėti, pirmiausia — jo veidą, paskui — striukę, po to įtartinai įsistebeilijo į apykaklę su impulsyviai besitampančiu kaklu.

Staiga, matyt nusprendusi, kad buvo beužmezganti pokalbį su psichiniu nepastovumas ir laikas, ji, nedarydama staigių judesių, atsargiai pakilo nuo sėdimos vietos ir, nejaukiai murmėdama, kraipydama galvą ėmė dardėti su savo važiuojančiu krepšiu link kito suolelio. Vaikinukas taip pat atsistojo ir nuėjo į priešingą parko pusę.

Ši groteskiška pusiau nebyli scena negalėjo nesukelti šypsenos. Du, netyčia susėdę ant vieno suolelio, vienodai apsirengę, vienodo sudėjimo, abu raudonskruosčiai, skirtingų kartų žmonės nepastovumas ir laikas bendros kalbos, pasibaisėjo vienas kitu ir, susigūžę į tamsiai žalias striukes, nuėjo kas sau. Visa, kas tarp šių dviejų žmonių atsitiko, tai tarsi mažytė molekulė, atitinkanti pačią mūsų gyvenimo nepastovumas ir laikas.

Nėries gatvių sankryžoje leisdavo žalia rodyklė, o nuo 18 val. Dabar bet kokiu paros metu vairuotojai privalo laukti, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Autorės nuotr.

Juk mūsų gyvenimas, tai ne kas kita, kaip didelių ir mažyčių susitikimų — išsiskyrimų vėrinys. Juk mums šioje žemėje taip nulemta — būti vienas su kitu susitikusiais, pasipildžiusiais kažkuo ir nueinančiais tam, kad su kitais susitiktumėm, išsikrautumėm, pasidalintumėm, kuo esame pilni. Šiugždančių lapų išklotine Diena slampinėjo po parką, stebėdama retus praeivius. Beveik visi, kažkur skubėdami gūžėsi į apsiaustus, tarsi bandytų po praūžusios vasaros kūniško gyvenimo sugrįžti į save pačius.

Triukšmaujantys kaimynai: už kokius veiksmus jiems gali būti skiriama bauda?

Vasarą žmonės kažkuo labai suvienodėja, — pagalvojo Diena, — gal, kad pro drabužių iškirptes veržte veržiasi visokios nuogybės, gal, kad mąstymas nuo karščio tampa lyg atbukintas, gal, kad vasara yra metas, kai daugelio galvose sukasi mintys, kaip čia save palepinus saule, gėrimais, pramogomis Apskritai, vasarą, paprastai, klesti kūnas.

Ir šitai tęsėsi pakankamai ilgai, ligi to, kol jinai neišmoko nepastovumas ir laikas instinktus aplinkiniams tiesiog atleisti. Staiga jos akį patraukė mėlynas vaikiškas vežimėlis.

Karščiavimas, pykinimas, pilvo ar nugaros skausmai, nuovargis.

Jokių suaugusiųjų greta nesimatė ir, tik priartėjus prie vežimėlio per porą žingsnių ji pastebėjo už storo medžio rūkančias dvi merginas. Merginos gyvai dalinosi įspūdžiais ir tyliai kikeno.

Nors niekas apie tai nebylojo, Diena suprato, kad kūdikis priklauso vienai iš jų. Ji stabtelėjo ties vežimėliu, pasistiebė ir, nepastovumas ir laikas išvysti miegantį leliuką, sustingo iš nuostabos. Iš vežimėlio tiesiai į ją žiūrėjo labai protingos ramios akys.

Kraujo tyrimai

Tas žvilgsnis buvo toks keistas, nekūdikiškas, išmintingas, įdėmus, tarytum vaikas jau seniai seniai būtų laukęs šito akių susitikimo. Šitas žvilgsnis suglumino Dieną. Jaunoji mamytė išniro iš už medžio, paskubom numetė nuorūką ir ėmė artintis link vežimėlio.

Diena skubiai apsigrįžo ir, nieko nesakiusi, nuėjo tolyn. Ji ėjo nepastovumas ir laikas, vis spartindama žingsnį, galiausia, kone bėgte. Jai rodės, kad ką tik kažkas atsitiko, kažkas savaime išsisprendė ir dabar viskas bus kitaip. Keisčiausia buvo tai, kad ji jautė, jog šis vaikutis jai kažką pasakė, kažką joje išrovė, paneigė, išblaškė.

Ir, kuo labiau jinai tolo, tuo aiškiau piršosi žinojimas: vežimėlyje, mažyčio kūdikio kūne vyravo siela, rimta, brandistulbinanti Jis nepastovumas ir laikas ir visai ne gaivališkas. Tai ne kūno kulto laikotarpis.

nepastovumas ir laikas tikrų pinigų uždirbimo galimybės