Bulakavo dvaras

Pagal: „dvylikakedziu.lt“

 

       Šiame kaime yra sena dvarvietė, kuri žinoma nuo XVI a. Tada šias žemes valdė Bulhakai, nuo kurių pavardės kilo vietos pavadinimas. (Lenkiškuose žemėlapiuose jis įvardijamas kaip Bulhakowsk; vietiniai XIX a. vadino Bulokiškėmis, o dabar artimiausia gyvenvietė – Bulotiškėmis).

        Ši valda jau XVI a. priklausė Bulgakams – tik neaišku, ar tuo metu čia stovėjo dvaras. Tikrai stovintis dvaras žinomas nuo 1650m, kuomet teritoriją valdė Bulhakai. XVII a. jie rezidenciją perleido seniūnui, kurių pavardė neminima. XVIIa. dvaras priklausė Naruševičiams, valdžiusiems keliolika Lietuvos ir Lenkijos dvarų. XVIII – XIX amžių sandūroje dvarą įsigijos Karengos. Jų iniciatyva XIX pradžioje ar pirmoje pusėje (žinoma, kad rūmų statytojas Stanislovas Karenga mirė 1831 m., berods kaip sukilimo dalyvis) buvo pastatyti rūmai, neturėję konkretaus vyraujančio architektūrinio stiliaus. Tiesa, kai kurie tyrinėtojai įžvelgia tuomet dar klestėjusio klasicistinio stiliaus elementų. Dvarvietės centre iškilę rūmai iš pradžių buvę vieno aukšto su prieangiu ir kolonomis (panašiomis į šalia stovinčios oficinos kolonas). 1940m. rūmai rekonstruojami pastatytas antras aukštas, padidinti langai. Tačiau dabar tokių rūmų perimetrų neišvysime, nes 1960 m. kolūkis remontavo kontorą, t.y. buvusios rūmus ir užstatė trečiąjį aukštą. Atrodo, kad Karengos dvarą apleido 1866 m., kai dvarininkaitė Helena ištekėjo už Vižainiuose gyvenusio Felikso Gužo.

         XIX a. 8 dešimtmetyje dvare lankęsis daktaras J. Basanavičius rašė: „Jį tuomet turėjo nusamdęs suvokietėjęs Salkovski's iš Prūsų. Dvaro laukuose tuomet buvo randama didelis akmeninių kulkų "bombardoms", iš kurių, regis, kryžiuočių į Rudaminos pilį šaudyta, pirmą kartą tokias didelias armotas čion 1380-81 metais atsigabenus, ir šitą pilį, kuri tada, regis, Naujapilis (Naupillen, Nawenpil) vadinosi, jie apšaudę ir sudeginę, sugavę apie 3000 belaisvių. Pačiame Bulokiškio dvare ant kiemo pas dvaro rūmus buvo didelė tų akmeninių kulkų krūva sukrauta“.

         1880m dvaras parduotas iš varžytinių. Centrinė dvaro dalis atiteko Arnoldams.XXa. pradžioje valda atiteko Bugimonams, vėliau dvarą valdė Savronskiai, Navickiai. Tuo metu aplinkos tvarkymu rimtai užsiėmė sodininkas Boleslovas Šimeliauskas, kuris Lietuvoje ir Lenkijoje buvo dirbęs su žymiausiais prancūzų parkų kūrėjais. Dvarvietę apsupo dvi (šiaurinė ir vakarinė) alėjos, saugančios nuo vėjų. Pietinėje dalyje iškasė ar atnaujino keletą tvenkinių ir sujungė į vieną sistemą (yra tik vienas į tvenkinį panašus vandens telkinys). Toje vietoje jis ir kūrė pagrindinį parką, nors retų medžių pagal tam tikrą sistemą prisodino ir kitur. Ovalaus kiemo centre buvo J. Basanavičiaus minimas akmeninių kulkų paminklas ir keletas statulų. Parką sunaikino XX a. 7 dešimtmetyje.

      Bulakavo dvaro sodyba skiriasi iš daugelio klasicizmo epochos kompleksų laisvesniu suplanavimu (ūkiniai trobesiai įvairiais kampais pasukti į rūmus). Pagrindiniai neūkinės paskirties pastatai išsidėstę aplink ovalų kiemą. Nors simetriją išsaugoję didieji rūmai ir prarado turėtus bruožus, bet XIX a. pradžios statybos elementai išliko kituose: svirne ir jau be stogo likusiame tvarte. Dar stovi rūkykla (ji buvo statyta kaip ledainė, bet vėliau pakeitė paskirtį), grūdų sandėlis. Nuošaliau nuo daugelio statinių, pietinėje dvarvietės pusėje stovi dviejų aukštų mūriniai antrieji rūmai su šalia esančiu rūsiu;  du broliai Navickai (paskutinieji savininkai) nepasidalijo dvaru ir vienam iš jų teko statytis kitus mažesnius rūmus.

         Dvaras priklauso Jūratei Navickaitei-Linartienei, ikikarinių savininkų dukteriai, gyvenančiai JAV, Floridoje. Vasarą ji apsilanko šioje gera aura spindinčioje vietoje ir turi gražių planų atgaivinti rūmus.