Bydermejeris 

 pagal Gyula Kaesz

  Bydermejerio stilius ypač išpopuliarėjo vokiečių žemėse, Skandinavijoje ir didžiulėse tuometinės Austrų imperijos platybėse, taip pat ir dabartinės Latvijos bei Estijos pakrantėse, kur tradiciškai viešpatavo vokiška kultūra.  Bydermejeris pažodžiui verčiamas kaip „šaunusis Mejeris“. Tai išgalvota pavardė, įamžinta L. Eihroto eilėraščių rinkinyje „Biedermeeiers Leiserlust“ (1850 m.).

  Šio herojaus, įkūnijusio tipiškos vidurinės buržuazijos klasės atstovo padorumą, solidumą ir sentimentalumą, vardas  vėliau davė terminą, kuriuo apibūdinamas stilius, gyvavęs 1815 – 1850 m. (t.y. iki minėto kūrinio išspausdinimo). Vadinasi, XIX a. I pusėje šis stilius neturėjo vieno ir konkretaus pavadinimo.  Iš pradžių gana paniekinantis, buvęs miesčioniškumo sinonimu, šis stilius prigijo ir šiandien jį suprantame kaip platų ano laikotarpio meno diapazoną. Prancūzijoje šį stilių daugmaž atitiko meno kryptis, kuri vėliau buvo pavadinta Liudviko Pilypo kryptimi (1830 – 1840). Vidurio Europoje bydermejeris beveik išstūmė ampyrą, supaprastinęs net ir aristokratų bei monarchų požiūrį į prabangą. Anglų bydermejeriui didelę įtaką darė Sheratono baldų romantizmas ir tautinis racionalizmas.  Daug kas bydermejerio stiliaus baldus painioja su ampyro ir atvirkščiai. Atidesnis susidomėjusiojo žvilgsnis pastebės skirtumą tarp šių iš pažiūros panašių stilių, nes juos skiria patosas, „laikysena“. Ampyro linija bydermejeryje tampa daug demokratiškesne, ramesne.  Net kameriniai šio stiliaus baldai neįprastai monumentalūs.  Bydermejerio estetikai aukso pjūviai ir klasikinės proporcijos neatrodė tokie svarbūs. Taupumo sumetimais jie kartais būdavo negailestingai iškraipomi, tenkinamasi vien raižiniais ir bronziniu dekoru iš ampyro arsenalo.

 Iškilmingumą bydermejeris nustumia į antrą planą: juk biurgeriams daug svarbiau tvirtumas, praktiškumas, komfortas ir jaukumas.  XIX a. biurgerių namuose atsiranda labai kruopščiai apstatytas reprezentacinis, vadinamasis švarus kambarys („Gute Stube“), skirtas svečiams ir įkūnijantis „bajoriškas“ vidurinės klasės ambicijas. Dažniausiai jo centre stovėjo apskritas ar ovalo formos stalas, aplink – kėdės ir sofa. Meistrai įniko kurti daugiafunkcinius baldus – išlankstomus stalus, įvairias spintas bei sekreterus su įvairiausios konstrukcijos stalčiais. 

 Raudonmedžio baldininkams prireikia vis rečiau; ypač išpopuliarėja šviesi mediena, riešutmedis, beržas, kriaušė, vyšnia ir kt. Apdaila minimali: raižinių beveik nėra, o paauksuota bronza ir inkrustacijos pasitaiko retai. Tuo pačiu metu nepaprastai plačiai naudojama faneravimo technika: baldų ir durelių paviršius padengiamas plonais (2-4 mm) faneros lakštais, išskaptuotais rankomis. Stengiamasi išryškinti natūralią medienos tekstūrą. Keista, bet meistrai paprastai faneruodavo net ploniausias kojas ar kėdžių atramas. Atliekant šiuos darbus buvo žiūrima, kad puikiai derėtų skirtingi faneros atspalviai (ypač dideliuose baldų paviršiuose). Pažymėtina, kad Austrijoje dažniausiai faneruodavo beržo medieną.  Skiriamasis bydermejerio stiliaus baldų bruožas – lenktos ar tekintos kėdžių, krėslų ir minkštasuolių kojos, nugarėlės bei ranktūriai, labai paplitę po 1830 metų. Baldai tvirti ir masyvūs. Gamintos tik gana aukštos komodos, kurių stalviršis siekdavo tarnaitės akių lygį (kad kartais nenuvalytos dulkės nesimatytų).  Labai paprastas baldų formas ir proporcijas papildo ryškūs dekoratyvūs apmušalai, sukuriantys harmoningą ansamblį su augaliniais ornamentais išmargintais sienų apmušalais arba lengvomis muslino užuolaidomis.  Kartūniniai ar ripso apmušalai dažniausiai prikalami vinimis su didelėmis dekoratyvinėmis porceliano galvutėmis. Nuo 1822 m. buvo užpatentuotos spyruoklės, tradiciškai ir toliau naudojami arklių šeriai.

 Nugarėlėms, ranktūriams ir kojoms apipavidalinti, kaip ir ampyro stilistikoje, plačiai naudojamos gulbių ir mitologinių būtybių figūros, gausybės rago, šakų ar lyros motyvai. Vienos baldžius Daugaujeris savo suprojektuotus baldus ėmė gaminti net serijiniu būdų (iki kelių dešimčių ar šimto vienetų).  Gausiai paauksuoti ir sentimentaliomis scenelėmis miestų vaizdai įkomponuojami į aukštus veidrodžius, sekreterus, lentyninio pobūdžio baldus. Vitrininių baldų stiklai taip pat nėra nuobodūs: jie papuošti įvairia technika atliktais draugystės ir meilės simboliais, emblemomis, miestų vaizdais, naujai sukurtais nekilmingų miestiečių herbais. Nevengiama anapus stiklo ar baldo gilumoje padėti žinomo paveikslo reprodukciją, kartais išspausdintą ir ant popieriaus.

 Stalų, vitrininių baldų puošyboje pasitaiko ir spalvoto ar juodo stiklo intarsijų. Tiesa, tokia puošyba būdinga tik labai brangiems baldams.  Jaukus bydermejeris niekada nepretendavo į didį stilių. Jis atspindėjo dar ne itin ambicingas buržuazijos pažiūras ir skonį, jos polinkį į sentimentalius idealizuotus vaizdinius, tačiau niekuomet netapo neliečiama puošmena, o pasiliko geru draugu.   Lietuvoje bydermejeris reiškėsi interjerų įrangoje, taikomojoje dailėje. Pagal didikų, bajorų, miestelėnų užsakymus amatininkai gamino šio stiliaus baldus. Ankstyvieji bydermejerio baldai buvo nedideli, lengvų formų, negausiai dekoruoti, bet vėliau jie „pasunkėjo“.

 Nebuvo laikomasi ir simetrijos; ypač indaujose, spintose. Baldai, išskyrus sofas ir minkštasuolius, neretai buvo atitraukiami nuo sienų, tačiau visuomet patalpoje likdavo daug erdvės. Lietuvoje buvo žinomos ir keturių ar daugiau dalių sulankstomos širmos, kuriose visas grožis koncentruotas į ištemptą margaspalvį audinį.Paprastai šiose patalpose gyvenimas užvirdavo tik atvykus svečiams.  Bydermejerio stiliaus formos baldininkystėje plėtotos net iki 1940 metų. Šio stiliaus lietuviškų baldų išliko nedaug, nes dėl atsilupusios neplonos faneros dažnai baldą išmesdavo ir keisdavo kitu.

  Į Lietuvą šie baldai plito iš Rusijos didmiesčių ir Prūsijos. Jų būta beveik kiekviename didesniame, drėgmės nepersmelktame, dvare, tačiau nepaplito, nes buvo laikomi nekilmingų, beskonių miestiečių baldais. Taip vadinamais „vokiškais“ baldais galėjo pasigirti priešais rotušę gyvenę Kauno burmistrai, Vilniaus gydytojas Jozefas Frankas, M. Vagnerio vaistinė Vilniuje.     

 

Antikvariniai baldai, senoviniai baldai, baldai, sendaikčiai, dvarai, senienos, interjero detales, antikvaras, antikvariatas, ANTIKVARINIAI BALDAI · Indaujos, vitrinos · Komodos · Spintos · Kėdės · Lovos · Rašomieji stalai · Sofos, foteliai · Stalai · Staliukai · INDAI, STIKLAS . Minkštų baldų k. o Sekreterai. o Laikrodžiai. o GalerijaSenovines indaujos. senoviniai laikrodžiai, antikvarinės spintos, senovinės spintos, antikvariniai rašomieji stalai, senoviniai rašomieji stalai, apvalus stalai, antikvariniai stalai, antikvarinės spintelės, antikvarinės spintos, senovinės spintelės, antikvariniai laikrodžiai, antikvariniai stalai, antikvariniai šviestuvai, senoviniai šviestuvai, antikvarinės kėdės, senovines komodos, antikvarines komodos, antikvarinės lovos, senovinės lovos, antikvariniai senoviniai suolai, senoviniai veidrodžiai, antikvariniai laikrodžiai, rašomieji stalai, kedes, skrynios, kuparai, spintos, indaujos, bufetai, akcijos, baldai, svetaines baldai, naudoti baldai, deveti baldai, minksti baldai, kieti baldai, darbo kambario baldai, sietynai, kede, indauja, spintele, stalas, spinta, veidrodis, laikrodis antikvaras, seniena, sendaiktis, komoda suolas, sviestuvas,  antique furniture.