Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų

Turėti papildomų pensininko pajamų,

TEISMO AKTAI

Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų Byla Nr. KOVO 16 D. Konstitucinis Teismas nustatė: I Pareiškėjas — Aukštesnysis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Žin. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m.

Jeigu jų draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, turėti papildomų pensininko pajamų pagrindinė senatvės turėti papildomų pensininko pajamų dalis. Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.

Pareiškėjas pažymi, jog tai reiškia, kad įstatyme nurodyti pensininkai turi galimybę pasirinkti, ar: 1 atsisakyti draudžiamųjų pajamų ir gauti visą senatvės pensiją pagrindinę ir papildomą dalį ; 2 dirbti ir už darbą arba kitais būdais kaip ir kaip užsidirbti pinigų pasaulyje draudžiamųjų pajamų, didesnių kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, atsisakant papildomos senatvės pensijos dalies; 3 dirbti ir gauti draudžiamąsias pajamas, neviršijančias 1,5 minimalios mėnesinės algos, bei visą senatvės pensiją.

Pastaraisiais dviem atvejais įgyjama teisė į senatvės pensijos perskaičiavimą ateityje. Pareiškėjo nuomone, senatvės pensiją gaunantis diplomato sutuoktinis, gyvenantis užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tokios galimybės rinktis neturi.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad diplomato sutuoktinis tuo laikotarpiu, kurį turėti papildomų pensininko pajamų praleido užsienyje dėl to, kad ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, yra privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Įmokos už tokius asmenis mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jų dydį skaičiuojant nuo 0,5 diplomato pareiginės algos.

Įstatymas numato tik vieną išimtį — minėtas turėti papildomų pensininko pajamų netaikomas diplomato sutuoktiniui įsidarbinus. Pensininkams ar atskiroms jų kategorijoms jokios išimtys nenumatytos.

Gyventojų pajamų mokestis - VMI

Pareiškėjas pažymi, turėti papildomų pensininko pajamų analogiškos nuostatos, numatančios privalomą diplomato sutuoktinio valstybinį socialinį pensijų draudimą, yra įtvirtintos ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m. Privalomai apdraudus diplomato sutuoktinį, jei pajamos, nuo turėti papildomų pensininko pajamų skaičiuojamos įmokos, viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jam nemokama papildoma senatvės pensijos dalis.

Į paties diplomato sutuoktinio apsisprendimą neatsižvelgiama.

Pareiškėjo teigimu, visą senatvės pensiją diplomato sutuoktinis turėti papildomų pensininko pajamų gauti tik tuo atveju, jei negyventų kartu su diplomatu privalomas draudimas numatytas tik kartu su diplomatu gyvenantiems sutuoktiniams. Tokiu būdu visos ar dalies pensijos gavimas tampa priklausomas ir nuo pensininko gyvenamosios vietos, nors pensijas reglamentuojantys įstatymai tiesiogiai to nenumato.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensiją, todėl pareiškėjui kyla abejonių, ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m. Andriuškevičiūtės rašytiniai paaiškinimai. Suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimuose pažymima, kad valstybė, laiduodama konstitucines piliečių teises ir įgyvendindama savo pareigą rūpintis šalies piliečiais bei gyventojais, nustatė tokią solidarumo principu paremtą sistemą, kai darbingi asmenys privalo mokėti įmokas, o dėl objektyvių priežasčių savimi pasirūpinti negalintys asmenys turi teisę į paramą.

Istoriškai susiklostė taip, kad draudimo principu paremta socialinės paramos sistema vadinama privalomuoju kitose šalyse — įstatyminiu, valstybiniu socialiniu draudimu.

Andriuškevičiūtė teigia, kad valstybinio socialinio draudimo paskirtis — teikti asmenims gyvenimui reikalingas lėšas ir paslaugas, jei jie dėl įstatyme numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatyme numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų. Andriuškevičiūtės vertinimu, pareiškėjo prašyme nepagrįstai teigiama, kad diplomato sutuoktinis, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, netenka kitų pensininkų turimos galimybės rinktis: atsisakyti draudžiamųjų pajamų ar sulygti darbo sutartimi tam tikro dydžio atlyginimą ir dėl to gauti vienokio ar kitokio dydžio draudžiamąsias pajamas.

Suinteresuoto asmens atstovė pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys įstatymai niekaip neišskiria pensininkų — diplomatų sutuoktinių. Andriuškevičiūtės manymu, diplomato sutuoktinis turi galimybę pasirinkti, kuriuo iš valstybės įteisintų paramos būdų jam pasinaudoti: gauti jo gyvenimui užsienyje numatytą 0,5 diplomato pareiginės algos dydžio išmoką ar jos atsisakyti t.

Andriuškevičiūtės manymu, Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m. IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės V.

Blinkevičiūtės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo ir Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjos prof.

Dambrauskienės rašytiniai paaiškinimai. V Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens — Seimo atstovė J. Andriuškevičiūtė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I Pareiškėjas prašo ištirti, ar Diplomatinės turėti papildomų pensininko pajamų įstatymo 69 straipsnio 2 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m.

Seimas m. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos.

  • Fiksuoto dydžio Taikomas asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimus.
  • Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
  • Užsidirbti pinigų dvejetainėmis galimybėmis internete
  • Dvejetainių opcionų nuomonės ir apžvalgos
  • Prarastoji pensininkų karta — tie, kuriems iki pensijos liko nedaug, orios pensijos gali ir nesitikėti Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.
  • Laimė, kad neatsirado kitų netikėtų išlaidų, susijusių su automobiliu.

Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui įsidarbinus. Pareiškėjo ginčijama Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis nebuvo pakeista. Pareiškėjas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m.

Pareiškėjo nuomone, pagal tokį teisinį reguliavimą diplomato sutuoktinis — senatvės pensininkas neturi galimybės atsisakyti draudžiamųjų pajamų ir gauti visą senatvės pensiją, nes jis yra privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, įmokų dydį skaičiuojant nuo turėti papildomų pensininko pajamų diplomato pareiginės algos. Pažymėtina, kad pareiškėjui — Aukštesniajam administraciniam teismui abejonės dėl jo nurodytų įstatymų straipsnių jų dalių atitikties Konstitucijai kilo nagrinėjant administracinę bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar pagrįstai nutrauktas senatvės pensijos dalies mokėjimas asmeniui, kuriam buvo paskirta senatvės pensija ir buvo mokamos tiek pagrindinė, tiek papildoma senatvės pensijos dalys.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m.

Taip pat pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio m. Todėl negalima pareiškėjo turėti papildomų pensininko pajamų Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m. Pažymėtina, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis senatvės pensijos mokėjimą pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, ne kartą buvo keičiamas.

Jei pensija padidinta dėl atidėto kreipimosi 24 straipsnistai mokama tik turėti papildomų pensininko pajamų padidinta pagrindinė pensijos dalis. Seimo m. Pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo priėmimo metu galiojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 23 straipsnis buvo išdėstytas m. Be to, jiems, jeigu jų draudžiamosios pajamos mažesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama paskirtos senatvės pensijos papildomos dalies toliau šiame straipsnyje — papildoma dalis dalis, kurią sudaro šių dydžių suma: 1 50 procentų papildomos dalies, neviršijančios litų; 2 20 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo ,01 iki litų; 3 10 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo ,01 iki litų.

Senatvės pensijos papildomos dalies, kuri viršija litų, dalis nemokama. Turintiems draudžiamųjų pajamų pensininkams, kurie neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nemokama. Ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki šio turėti papildomų pensininko pajamų įsigaliojimo galiojusia tvarka 45 straipsnio ketvirtoji dalisšių turėti papildomų pensininko pajamų kur lengva užsidirbti pinigų, turintiems draudžiamųjų pajamų, mokamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1 minimalią mėnesinę algą, bet neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis 20 straipsnio pirmoji dalis ir paskirtos senatvės pensijos papildomos dalies toliau turėti papildomų pensininko pajamų straipsnyje — papildoma dalis dalis, kurią sudaro šių dydžių suma: 1 50 procentų papildomos dalies, neviršijančios litų; 2 20 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo ,01 iki litų; 3 10 procentų papildomos dalies, kuri yra nuo ,01 iki litų.

Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Ištarnauto laiko pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka 45 straipsnio ketvirtoji dalisšių pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, mokamos šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste apibendrinant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad draudžiamųjų pajamų sąvoka yra apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 13 straipsnyje. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 13 straipsnyje m. Šioje byloje Konstitucinis Teismas tirs Diplomatinės tarnybos įstatymo turėti papildomų pensininko pajamų straipsnio 2 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m.

Pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Konstitucijoje socialinė apsauga įtvirtinta įvairiais aspektais. Jos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama — tai vienos iš socialinės apsaugos formų.

Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinę apsaugą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Taigi turėti papildomų pensininko pajamų būti ne tik įstatymu nustatytos šiame Konstitucijos straipsnyje nurodytos pensijų ir socialinės paramos rūšys, bet ir užtikrintas tinkamas žmogaus teisės gauti pensiją ar socialinę paramą įgyvendinimas bei teisinis gynimas. Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą.

Senatvės pensija — tai viena iš Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytų pensijų rūšių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymu turi būti nustatytas amžius, kurį sukakęs asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai. Tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas paprastai yra grindžiamas socialiniu draudimu.

Socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Pagal Konstituciją valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę rūpintis savo nariais senatvės, invalidumo, nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais Turėti papildomų pensininko pajamų bei įstatymuose numatytais atvejais.

Konstitucinis Teismas m. Pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.

Nagrinėjamos turėti papildomų pensininko pajamų kontekste pažymėtina, kad solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas.

Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius.

kurie brokeriai turi debeto kortelę kriptovaliuta kur užsidirbti

Konstitucija — vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisKonstitucijos principai ir normos sudaro darnią sistemą. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta turėti papildomų pensininko pajamų viso konstitucinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijos 52 straipsnio nuostata, kad valstybė laiduoja teisę gauti senatvės pensiją, aiškintina atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, o nagrinėjamos bylos kontekste — į konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos.

Konstitucinis teisinės valstybės principas — tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, turėti papildomų pensininko pajamų ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją.

turėti papildomų pensininko pajamų

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, tai ji turi būti mokama ir toliau, t.

pardavimo variantas yra

Tačiau valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir pan. Tokiais išimtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant senatvės pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Sumažintos senatvės pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. Pažymėtina, kad net ir tokiais išimtiniais atvejais senatvės pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų; senatvės pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

kur ir kaip užsidirbti pensininkams pinigų

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia yra įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši laisvė — tai viena iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti.

Sudarydamas jas įstatymų turėti papildomų pensininko pajamų turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas. Tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei turėti papildomų pensininko pajamų, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu.

Galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir turėti papildomų pensininko pajamų tol mokėta senatvės pensija ar jos dalis.

Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai lėšų, reikalingų senatvės pensijoms mokėti, surinkimas ir pačių pensijų mokėjimas yra grindžiamas socialiniu turėti papildomų pensininko pajamų socialinio draudimo įmokomisžmogus pats tam tikru mastu dalyvauja sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas.

Įstatymu nustatant senatvės pensijų dydžius atsižvelgtina į tai, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas.

turėti papildomų pensininko pajamų tarpininkavimo paslaugos tarptautinėse rinkose

Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama. Pažymėtina, kad teisė į senatvės pensiją su teise į nuosavybę yra siejama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Cour eur.

Turėti papildomų pensininko pajamų du 4 juin III Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m. Minėta, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Turėti papildomų pensininko pajamų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio m. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnyje m.

Pagal šį teisinį reguliavimą tokiems pensininkams mokama ne visa jiems paskirta senatvės pensija, o tik pagrindinė senatvės pensijos dalis. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinę apsaugą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Įstatymu turi būti nustatytas amžius, kurį sukakęs asmuo turi teisę gauti senatvės pensiją, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. Minėta, kad jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, tai ji turi būti mokama ir toliau, t. Taigi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m. Minėta įstatymo nuostata pažeidžia tokių asmenų teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu.

Minėta, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio m. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 13 straipsnį m.

turėti papildomų pensininko pajamų