CRISPR technologija, apibūdinama kaip viena svarbiausių biotechnologijų atradimų šimtmetyje, sukrėtė mokslininkų pasaulį ir tapo pagrindine priemone genų modifikavimo srityje. Tačiau už šio mokslo proveržio slypi ilgalaikės teisinių kovų ir patentų ginčų istorijos, kurios vis dar tęsiasi. 2024 metais įvyko netikėtas posūkis – dvi Nobelio premijos laureatės, Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna, kurios pasidalijo apdovanojimą už CRISPR technologijos sukūrimą, nusprendė atsisakyti savo patentų Europoje. Šis žingsnis sukelia daug diskusijų ne tik mokslo bendruomenėje, bet ir verslo pasaulyje. Ką tai reiškia CRISPR technologijos ateičiai ir kaip ši situacija veiks biotechnologijų rinką?
1. CRISPR – genų redagavimo revoliucija
CRISPR-Cas9 technologija, kurios pagrindą sukūrė Charpentier ir Doudna, leidžia tiksliai keisti DNR sekas, kas turi didelį potencialą įvairiose srityse – nuo medicinos iki žemės ūkio. Ši technologija atvėrė galimybes sukurti genetiškai modifikuotas kultūras, gyvūnus, o taip pat gydyti genetines ligas. Todėl natūralu, kad kovos dėl šios technologijos patentų tapo ne tik moksline, bet ir komercine dimensija.
2. Patentų ginčai – ilgalaikė kova
CRISPR technologijos kūrėjai nuo pat pradžių susidūrė su intensyviu teisiniu spaudimu. Pirmiausia, 2014 metais MIT ir Harvardo Broad Institute, kuriame dirbo mokslininkas Feng Zhang, laimėjo patentą Jungtinėse Valstijose dėl CRISPR technologijos pagrindinio taikymo. Tuo tarpu Charpentier ir Doudna susidūrė su įvairiais iššūkiais, ypač Europoje. 2017 metais buvo paskelbtas pirmasis Europos patentas, pripažinęs jų indėlį į technologijos kūrimą, tačiau netrukus kilo nauji teisminiai iššūkiai, kuriuose pateikta argumentų, kad jų pirmasis patentas nepakankamai aiškiai apibūdino technologijos veikimą.
3. Kodėl Nobelio laureatės nusprendė atsisakyti patentų?
Šių metų rugpjūčio mėnesį Europos patentų biuras paskelbė sprendimą, kuriame nurodoma, kad Charpentier ir Doudna pirmasis patentas nebuvo tinkamai aprašytas, todėl jis negali būti pripažintas kaip išradimas. Tai sukėlė didelį pasipriešinimą, nes abi mokslininkės tikėjosi, kad jų pasiekimai bus gerai vertinami ir išlaikys aukštą teisinę apsaugą. Atrodo, kad ši nuosprendžiu buvo pakankamai žalingas, todėl jų teisininkai nusprendė atsiimti du savo patentus Europoje – EP2800811 (2017) ir EP3401400 (2019). Toks žingsnis atrodo kaip bandymas išvengti nepalankios teisinės nuomonės ir ją užginčyti.
4. Patentiniai licencijavimai ir jų poveikis biotechnologijų rinkai
Vienas iš pagrindinių klausimų, kylantis šiuo atveju, yra tai, kokį poveikį šie sprendimai turės su CRISPR susijusioms biotechnologijų įmonėms. Šiuo metu CRISPR patentai yra naudojami kaip pagrindas komercinėms licencijoms, kurios užtikrina įmonėms teises vykdyti genų redagavimo tyrimus ir plėtoti naujas medicinos technologijas. Iš viso CRISPR licencijos parduodamos daugybei įmonių, tarp jų – Editas Medicine, Caribou Biosciences, Intellia Therapeutics ir kitoms. Dabar, kai šie patentai atšaukiami, įmonės gali susidurti su teisiniais iššūkiais, nes teisės į naudojimą gali būti nebeaiškios.
Pavyzdžiui, ERS Genomics, įmonė, kuri specializuojasi CRISPR patentų licencijavime Europoje, jau pardavė licencijas daugiau nei 150 įmonių ir universitetų. Tuo tarpu JAV Broad Institute taip pat pardavinėja CRISPR licencijas, ir šių licencijų kaina gali pasiekti dešimtis milijonų dolerių, priklausomai nuo produkto tipo.
5. Teisiniai ir moksliniai iššūkiai
Charpentier ir Doudna teisininkai teigia, kad jų pirmasis patentas nebuvo netinkamai aprašytas ir kad tai nėra pagrįstas sprendimas. Jie taip pat pabrėžia, kad CRISPR technologija ir taip buvo žinoma ir lengvai prieinama mokslininkams, todėl detalės, susijusios su protospacer adjacent motifs (PAMs) – svarbiais DNR elementais, buvo akivaizdžios visiems. Ką jūs manote apie šiuos argumentus? Ar mokslininkai turėtų būti atsakingi už detalių aprašymą, kai technologija tapo plačiai žinoma ir naudojama?
6. Kas laukia ateityje?
Šis teisminis sprendimas ir patento atsisakymas kelia svarbius klausimus apie CRISPR technologijos ateitį. Žinoma, kad moksliniai ir teisiniai ginčai dėl patentų dar nebaigti ir kad nauji iššūkiai atsiras ir kitose jurisdikcijose. Ar šis sprendimas atvers kelią naujiems tyrimams ir technologijos plėtrai, ar taps kliūtimi, ypač mažoms įmonėms, kurios priklauso nuo patentų licencijavimo?
7. Apibendrinimas
CRISPR technologijos teisinių ginčų istorija rodo, kaip svarbu yra aiškiai apibrėžti ir apsaugoti mokslinius atradimus, ypač kai kalbama apie komercinį pritaikymą. Šiuo atveju Nobelio laureatės priėmė netikėtą sprendimą atsisakyti savo patentų Europoje, tačiau tai nereiškia, kad jų indėlis į CRISPR technologiją bus pamirštas. Šis sprendimas gali turėti reikšmingų pasekmių biotechnologijų rinkai, tačiau tai taip pat gali atverti galimybes ateities mokslo ir verslo vystymui. Ar manote, kad tai buvo tinkamas sprendimas, ar tai gali pakenkti technologijų plėtrai? Pasidalinkite savo nuomone!